Showing Page:
1/4
Literatūra – istorinės patirties liudijimas
(A.Škėma, M.Mažvydas, J.Radvanas)
Literatūra leidžia mums pamatyti, kaip gyveno žmonės įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Kiekviena išlikusi istorinė patirtis yra neįkainuojamas paminklas praeičiai, bei didžiulė pamoka
tiems, kurie gyvena dabartyje ir tų istorinių įvykių nepajautė bei nesuprato jų svarbos ir reikšmės
Lietuvai.
Martynas Mažvydas, XVI amžiaus Mažosios Lietuvos rašytojas, kunigas, pirmosios lietuviškos
knygos autorius, reformacininkas, lietuviškos raštijos pradininkas, siekė įrodyti mokslo bei
skaitymo svarbą. M. Mažvydo "Katekizmo" prakalba prasideda personifikuotu
knygelės kreipimusi į visą tautą: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“ Prašoma ne tik
skaityti knygą, bet ir tuo skaitymu džiaugtis, nes iki tol pats žmogus savarankiškai tikėjimo tiesų
be tarpininko kunigo negalėjo gauti – tam prieštaravo katalikų tikėjimas. Kadangi lietuvis
valstietis, iki šiol išpažinęs pagoniškąjį tikėjimą, nesupranta knygų skaitymo reikšmės, nevertina
naujų idėjų, buvo lemta įgyvendinti ir visų bendrą troškimą- spausdinti lietuviškas knygas. 1547
m. Karaliaučiuje buvo išleista Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga-
„Katekizmas“. Pirmosios lietuviškos knygos išleidimo faktas ir jos turinys yra pažangus ir
išskirtinis reiškinys lietuvių tautinės kultūros istorijoje. Pirmoji lietuviška knyga- tai ne tik
lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos,
muzikos ir mokyklos istorijos pradžia.
Lietuvos istorija mes didžiuojamės, ji įkvepia mus stiprybės, nes mūsų šalies istorija padarė mus
išskirtinus visame pasaulyje. Didžiuojamės tuo, kad mūsų kalba laikoma viena seniausių
pasaulyje ir yra artima senosioms lotynų ir graikų kalboms. Kadaise Lietuvos teritorija siekė
Juodąją jūrą, kai kartu su Lenkija lietuviai laimėjo Žalgirio mūšį prieš kryžiuočių ordiną ir
pasiekė savo didžiausią galybę. Mūsų žymusis Vilniaus universitetas laikomas pirmuoju Rytų
Europoje. Mūsų šalis išgyveno karus ir okupacijas, lietuviai atrado savyje stiprybės kovoti su
visomis negandomis, kurios užklypo, turėjome daug drąsių žmonių; vieni jų slapta gabendavo
lietuviškas knygas, kiti slapta mokė vaikus lietuvių kalbos, kiti kurstė laisvės idėjas. Mūsų tauta
visada drąsiai priešinosi ir nepakluso brukamai kitų valiai. Dar visai neseniai mūsų tėvai
beginkliai tik dainomis ir begaliniu tikėjimu apsišarvavę nepabūgo stoti prieš Sovietų vadovybės
desantininkus dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Showing Page:
2/4
Neretai istorinė patirtis atskleidžiama ir literatūroje. Lietuvių rašytojai ir poetai taip pat stengėsi
įprasminti istorinius momentus, taip žingsnis po žingsnio statydami praeities laiptus ateičiai, nes
istorinis veiksmas būna baigtas tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe. Visa Lietuvos istorija
nebuvo lengva. Ilgi metai okupacijos, užkariavimai, represijos galbūt ir pažeidė lietuvių laisves ir
teises, bet nesunaikino tikrųjų vertybių bei noro būti nepriklausomais ir nepailstamo tikėjimo
savimi bei savo valstybės savarankiškumu. Darbšti lietuvių poetų plunksna išsaugojo visą
skausmą, nerimą dėl ateities, tikėjimą, kad viskas bus gerai ir neišdildomą meilę tėvynei, kurios
niekas iš krūtinės neatims. Lietuvių rašytojai atskleidžia skaudžiausias istorines patirtis, pilnas
baimės, nežinomybės. Tikėdami savimi ir plačiąja visuomene jie savo darbais skatino žmones
vertinti tai, ką turi brangiausio – lietuviškąjį identitetą, žmogiškąsias vertybes bei grožio
suvokimą. Visai nesvarbu, kad Lietuva yra maža, trapi, bet lietuviui ji yra pati brangiausia ir
svarbiausia, nepakeičiama į nieką kitą pasaulyje. Ji yra ta šalis, dėl kurios verta lieti kraują,
stengtis ir kovoti dėl jos išlikimo.
Visų pirma, literatūra liudija apie tėvynės gynėjų nuveiktus darbus. Nes lietuvių literatūroje
tėvynės gynėjų paveikslų tikrai netrūksta. Vienas pirmųjų herojų pavaizduotas XVI amžiaus
LDK renesanso poeto Jono Radvano herojiniame epe „Radviliada”. Kūrinio siužetas glaudžiai
siejasi su LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija, o Radvila Rudasis išaukštinamas
kaip didis tėvynės gynėjas. Šie Livonijos karo įvykiai, supinti su jo herojaus, Radvilos Rudojo
gyvenimo detalėmis ir tapo „Radviliados” siužeto pagrindu, kur liudijamas tėvynės gynėjo
buvimas. O po kelių šimtmečių nuo Radvano epo atsiradimo, išsiskyręs tuo, kad suteikė pradžią
pasaulinei lietuvių literatūrai. Renesanso epochos rašytojo Jono Radvano poemoje „Radviliada“
yra atskleidžiamas neeilinis žmogus, kuris buvo pasiryžęs pasiaukoti dėl tautos ir tėvynės mylėjo
savo kraštą ir gamtą. Pagrindinė „Radviliados“ sukūrimo priežastis buvo tai, jog autorius norėjo
vaizduoti ne tik legendinius personažus, bet ir amžininkus, kurie daug padarė Lietuvai. Radvanas
remdamasis Radvilos gyvenimu sukūrė literatūrinį personažą – didiką, patriotą, tėvynės gynėją.
Herojus Radvila Rudasis poemoje yra atskleidžiamas kaip teisingas ir doras žmogus.
Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad rašytojai bei poetai savo kūriniuose atskleidė
Antrojo pasaulinio karo negandas, bei jas išgyvenusių žmonių jausmus. Ir Salomėja Nėris, ir
Antanas Škėma savo kūriniuose įamžino asmeninę patirtį, kuri vėliau tapo ir istorijos liudininke.
Turime stengtis išsaugoti savo šalies palikimą, skiepyti ateinančioms kartoms meilę Lietuvai,
kad mums būtų gera čia gyventi ir kad mūsų šalis dar daugelį metų būtų žinoma.
Showing Page:
3/4
Kalbėjimo planas
Literatūra – istorinės patirties liudijimas
(A.Škėma, M.Mažvydas, J.Radvanas)
Planas
I. Įžanga. Ką liudija lietuvių literatūra?
II. Dėstymas. literatūrą šalies istorijos nešėją.
1. Antanas Škėma ,,Balta drobulė‘‘.
,,Baltoje Drobulėje“ autorius parodo, kokia yra svarbi ir turėtų būti
mums mūsų praeitis ir prisiminimai.
Kūrinys verčia prisiminti literatūros istorija.
2. Martyno Mažvydo įtaka lietuvių kalbai, kultūrai.
M.Mažvydo ,,Katekizmas“.
Knyga ,,Katekizmas: skirtas kovoti su pagonybe ir įtvirtinti protestantų
tikėjimą.
3. Jonas Radvanas tėvynės gynėjas, ilgamečio karo liudininkas, negalėjęs
pamiršti senosios Lietuvos.
Autorius savo kūriniuose stengėsi pavaizduoti, kokia yra stipri ir
turtinga mūsų maža šalis.
Autorius apginti savo Tėvynę nuo pralaimėjimo.
III. Pabaiga. Padėjo pažvelgti i mūsų krašto istorija.
Antanas Škėma ,,Balta Drobulė“, 1958 m.
Martynas Mažvydas ,,Katekizmas“, 1547 m.
www.wikipedia.org
Deimantas Pocius IV kl.
Showing Page:
4/4
Raseinių r.
Šiluvos gimnazija
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tema
,,Literatūra – istorinės patirties liudijimas‘‘
Darba parengė:
IV kl. Mokinio
D.Pocius

Unformatted Attachment Preview

Literatūra – istorinės patirties liudijimas (A.Škėma, M.Mažvydas, J.Radvanas) Literatūra leidžia mums pamatyti, kaip gyveno žmonės įvairiais istoriniais laikotarpiais. Kiekviena išlikusi istorinė patirtis yra neįkainuojamas paminklas praeičiai, bei didžiulė pamoka tiems, kurie gyvena dabartyje ir tų istorinių įvykių nepajautė bei nesuprato jų svarbos ir reikšmės Lietuvai. Martynas Mažvydas, XVI amžiaus Mažosios Lietuvos rašytojas, kunigas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, reformacininkas, lietuviškos raštijos pradininkas, siekė įrodyti mokslo bei skaitymo svarbą. M. Mažvydo "Katekizmo" prakalba prasideda personifikuotu knygelės kreipimusi į visą tautą: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...“ Prašoma ne tik skaityti knygą, bet ir tuo skaitymu džiaugtis, nes iki tol pats žmogus savarankiškai tikėjimo tiesų be tarpininko kunigo negalėjo gauti – tam prieštaravo katalikų tikėjimas. Kadangi lietuvis valstietis, iki šiol išpažinęs pagoniškąjį tikėjimą, nesupranta knygų skaitymo reikšmės, nevertina naujų idėjų, buvo lemta įgyvendinti ir visų bendrą troškimą- spausdinti lietuviškas knygas. 1547 m. Karaliaučiuje buvo išleista Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga„Katekizmas“. Pirmosios lietuviškos knygos išleidimo faktas ir jos turinys yra pažangus ir išskirtinis reiškinys lietuvių tautinės kultūros istorijoje. Pirmoji lietuviška knyga- tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos ir mokyklos istorijos pradžia. Lietuvos istorija mes didžiuojamės, ji įkvepia mus stiprybės, nes mūsų šalies istorija padarė mus išskirtinus visame pasaulyje. Didžiuojamės tuo, kad mūsų kalba laikoma viena seniausių pasaulyje ir yra artima senosioms lotynų ir graikų kalboms. Kadaise Lietuvos teritorija siekė Juodąją jūrą, kai kartu su Lenkija lietuviai laimėjo Žalgirio mūšį prieš kryžiuočių ordiną ir pasiekė savo didžiausią galybę. Mūsų žymusis Vilniaus universitetas laikomas pirmuoju Rytų Europoje. Mūsų šalis išgyveno karus ir okupacijas, lietuviai atrado savyje stiprybės kovoti su visomis negandomis, kurios užklypo, turėjome daug drąsių žmonių; vieni jų slapta gabendavo lietuviškas knygas, kiti slapta mokė vaikus lietuvių kalbos, kiti kurstė laisvės idėjas. Mūsų tauta visada drąsiai priešinosi ir nepakluso brukamai kitų valiai. Dar visai neseniai mūsų tėvai beginkliai tik dainomis ir begaliniu tikėjimu apsišarvavę nepabūgo stoti prieš Sovietų vadovybės desantininkus dėl Lietuvos nepriklausomybės. Neretai istorinė patirtis atskleidžiama ir literatūroje. Lietuvių rašytojai ir poetai taip pat stengėsi įprasminti istorinius momentus, taip žingsnis po žingsnio statydami praeities laiptus ateičiai, nes istorinis veiksmas būna baigtas tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe. Visa Lietuvos istorija nebuvo lengva. Ilgi metai okupacijos, užkariavimai, represijos galbūt ir pažeidė lietuvių laisves ir teises, bet nesunaikino tikrųjų vertybių bei noro būti nepriklausomais ir nepailstamo tikėjimo savimi bei savo valstybės savarankiškumu. Darbšti lietuvių poetų plunksna išsaugojo visą skausmą, nerimą dėl ateities, tikėjimą, kad viskas bus gerai ir neišdildomą meilę tėvynei, kurios niekas iš krūtinės neatims. Lietuvių rašytojai atskleidžia skaudžiausias istorines patirtis, pilnas baimės, nežinomybės. Tikėdami savimi ir plačiąja visuomene jie savo darbais skatino žmones vertinti tai, ką turi brangiausio – lietuviškąjį identitetą, žmogiškąsias vertybes bei grožio suvokimą. Visai nesvarbu, kad Lietuva yra maža, trapi, bet lietuviui ji yra pati brangiausia ir svarbiausia, nepakeičiama į nieką kitą pasaulyje. Ji yra ta šalis, dėl kurios verta lieti kraują, stengtis ir kovoti dėl jos išlikimo. Visų pirma, literatūra liudija apie tėvynės gynėjų nuveiktus darbus. Nes lietuvių literatūroje tėvynės gynėjų paveikslų tikrai netrūksta. Vienas pirmųjų herojų pavaizduotas XVI amžiaus LDK renesanso poeto Jono Radvano herojiniame epe „Radviliada”. Kūrinio siužetas glaudžiai siejasi su LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija, o Radvila Rudasis išaukštinamas kaip didis tėvynės gynėjas. Šie Livonijos karo įvykiai, supinti su jo herojaus, Radvilos Rudojo gyvenimo detalėmis ir tapo „Radviliados” siužeto pagrindu, kur liudijamas tėvynės gynėjo buvimas. O po kelių šimtmečių nuo Radvano epo atsiradimo, išsiskyręs tuo, kad suteikė pradžią pasaulinei lietuvių literatūrai. Renesanso epochos rašytojo Jono Radvano poemoje „Radviliada“ yra atskleidžiamas neeilinis žmogus, kuris buvo pasiryžęs pasiaukoti dėl tautos ir tėvynės mylėjo savo kraštą ir gamtą. Pagrindinė „Radviliados“ sukūrimo priežastis buvo tai, jog autorius norėjo vaizduoti ne tik legendinius personažus, bet ir amžininkus, kurie daug padarė Lietuvai. Radvanas remdamasis Radvilos gyvenimu sukūrė literatūrinį personažą – didiką, patriotą, tėvynės gynėją. Herojus Radvila Rudasis poemoje yra atskleidžiamas kaip teisingas ir doras žmogus. Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad rašytojai bei poetai savo kūriniuose atskleidė Antrojo pasaulinio karo negandas, bei jas išgyvenusių žmonių jausmus. Ir Salomėja Nėris, ir Antanas Škėma savo kūriniuose įamžino asmeninę patirtį, kuri vėliau tapo ir istorijos liudininke. Turime stengtis išsaugoti savo šalies palikimą, skiepyti ateinančioms kartoms meilę Lietuvai, kad mums būtų gera čia gyventi ir kad mūsų šalis dar daugelį metų būtų žinoma. Kalbėjimo planas Literatūra – istorinės patirties liudijimas (A.Škėma, M.Mažvydas, J.Radvanas) Planas I. II. III. Įžanga. Ką liudija lietuvių literatūra? Dėstymas. literatūrą šalies istorijos nešėją. 1. Antanas Škėma ,,Balta drobulė‘‘. • ,,Baltoje Drobulėje“ autorius parodo, kokia yra svarbi ir turėtų būti mums mūsų praeitis ir prisiminimai. • Kūrinys verčia prisiminti literatūros istorija. 2. Martyno Mažvydo įtaka lietuvių kalbai, kultūrai. • M.Mažvydo ,,Katekizmas“. • Knyga ,,Katekizmas: skirtas kovoti su pagonybe ir įtvirtinti protestantų tikėjimą. 3. Jonas Radvanas – tėvynės gynėjas, ilgamečio karo liudininkas, negalėjęs pamiršti senosios Lietuvos. • Autorius savo kūriniuose stengėsi pavaizduoti, kokia yra stipri ir turtinga mūsų maža šalis. • Autorius apginti savo Tėvynę nuo pralaimėjimo. Pabaiga. Padėjo pažvelgti i mūsų krašto istorija. Antanas Škėma ,,Balta Drobulė“, 1958 m. Martynas Mažvydas ,,Katekizmas“, 1547 m. www.wikipedia.org Deimantas Pocius IV kl. Raseinių r. Šiluvos gimnazija Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tema ,,Literatūra – istorinės patirties liudijimas‘‘ Darba parengė: IV kl. Mokinio D.Pocius Name: Description: ...
User generated content is uploaded by users for the purposes of learning and should be used following Studypool's honor code & terms of service.
Studypool
4.7
Trustpilot
4.5
Sitejabber
4.4